Koopriklausomų mąstymo ypatumai

Koopriklausomų mąstymo ypatumai
• Egocentrizmas apmąstymuose: visi įvykiai išoriniame pasaulyje vyksta aplink ir dėl kliento, viskas, ką daro partneris ar kiti šeimos nariai jo nuomone daroma tik tam, kad jį įskaudintų, jam prieštarautų, parodytų jam jo nereikalingumą, nevertingumą ir t.t.
• Mąstymo procesai nepagrįsti logiškai ir nėra logiškai argumentuojami.
• Pokalbis atliekamas kaip monologas, kaip mąstymas balsu, pašnekovo atsakymai nedaro įtakos nei kalbėjimo stiliui, nei pokalbio turiniui.
• Kito žmogaus emocijos, elgesys, motyvai nesuprantami ir į juos neatsižvelgiama, priimant sprendimus (empatijos trūkumas).
• Savo paties būsena blogai suprantama, dažnai nėra realaus supratimo apie savo būsenos priežastis.
• Vyrauja pesimistinis mąstymo modelis; negatyvūs dalykai priimami kaip pastovūs, globalūs ir nuolatiniai, vykstantys dėl kliento arba “probleminio” šeimos nario kaltės( tai yra dėl nesugebėjimo, nemokšiškumo, bejėgiškumo ir t.t.); teigiami dalykai priimami kaip laikini, atsitiktiniai, įvykstantys dėl nepelnytos sėkmės.
• Mintys ir frazės struktūrizuojamos iš aukos pozicijos, atsakomybė už savo būseną perduodama aplinkai ir sociumui. Frazės sudaromos su pasyvia AŠ funkcija:” mane tai slegia”,”jis su manim nesiskaito”, ”jie manęs nepastebi”, “ji su manim dažnai pykstasi’.
• Pastebima gausybė iracionalių nuostatų, tai yra vadovaujamasi įsitikinimais kurie yra nerealūs ir nelogiški.
• Nėra aiškaus savo troškimų ir tikslų suvokimo.
• Dažnai iškeliami nerealūs tikslai, tame tarpe ir kaip terapijos užduotys. Paplitęs apibendrintas ir miglotas tikslų formulavimas. Pvz. “noriu, kad mano artimieji būtų laimingi, tada ir aš būsiu laimingas”.



(Šaltinis. Е. В. Емельянова.Кризис в созависимых отношениях. Принципы и алгоритмы консультирования)